2009 m. sausio 30 d., penktadienis

Vyrukas 3

Ainis - nesustabdomas plunksnos bizonas! Skaitykit toliau ir džiaukitės:

Visažinystė ir ekstrasensorika daro vyrukus nepakantiems kitų nuomonei. Kiti gali būti arba tokios pat nuomonės, arba neteisūs. Autoritetų vyrukai nepripažįsta. Kalbėdami apie juodųjų skylių evoliuciją, net nebandykite remtis Oksfordo observatorijos vadovu, apdovanotu penkiomis Nobelio premijomis,- vyrukas pasiėmęs kalkuliatorių jums greitai įrodys iš kur viskas atsirado ir kada bus pasaulio pabaiga. Kartais, jei prirtūksta argumentų vyrukas gali mesti paskutinį savo kozirį - "aš gi skaičiau žurnale "nauka i technika". Šis, tamsiais Sovietų priespaudos metais, Lietuvoje platintas žurnalas yra vyrukų intelekto alfa ir omega, ir būtent jame publiuota informacija vyrukai kamšo sisteminio išsilavinimo spragas. Jūsų nepagarba šiam žurnalui arba užuomina, kad prieš keliasdešimt metų publikuota informacija jau gali būti pasenusi, gali diskusiją su vyruku pervesti į jūsų asmeninių trūkumų aptarimą, po ko gali sekti bandymai tuos trūkumus koreguoti fizinės intervencijos būdu. 
Negalima nepaminėti vyrukų įnašo į Lietuvos ir pasaulio meną ir tam tikra dalimi netgi į kompiuterinės grafikos plėtrą. Vyrukai žino, kad yra geras menas ir kažkoks durnas menas, kurio jie nesupranta. O kadangi nesupranta, vadinasi tas menas - blogas, o menininkas - durnius. Tačiau vyrukas negali ramiai miegoti nepagerinęs blogo meno. Ir tada vyrukas paima tą blogą meną ir pagerina iki savo lygio (mat, kaip jau yra aišku, pačiam vyrukui daugiau jau nėra kur augti - 160 cm yra per akis). Tai vyrukai sukūrė vienodus paveikslus, besiskiriančius tik spalvomis - rinkites tokį, kuris labiau jums tinka prie etažierkos. Tai vyrukai žmonijai padovanojo gintarinius paveikslus. Šio unikalaus vaizduojamojo meno stiliaus šaknys minta gilia ir paslaptinga dembelių albumų tradicija, kurios paslaptį vyrukai parsinešė iš sunkių tarnybos sovietų kariuomenėje metų.
Ką tik praūžus nekilnojamo turto karštligei, negalima nepaminėti vyrukų indėlio į interjero dizainą. Suprantama, jų darbų nerasite žurnale "Namas ir aš", nes tai žurnalas durniams. Tačiau jei vaikščiodami po Senukus nusistebite kas gali pirkti aukso spalvos žaliuzi, persiškų raštų prie nieko nederanti kilimą ir kalnų krištolo torto formos šviestuvą, neapsirikite - vyrukai iš šių daiktų sukuria tokį interjerą, į kurį patekus pradės smirdėti net visiškai naujos dar neišpakuotos kojinės. Ypač subtilaus skonio vyrukai-dizaineriai savo namuose sudės nepakartojamus nuodingų spalvų dirbtinių gėlių akcentus, bei savo sumeistravota šviesos muzika nuves jus į šviesos ir garso harmonijos pasaką. 
Tačiau vyrukų meno apopėjus, pagal savo svarbą žmonijai, prilygstantis Renesansui, yra spalvotos Jėzaus Kristaus ir jo gerbiamos kompanijos nuotraukos. Vyrukai savitai interpretuoja spalvos ir formos santykį, tad dažniausiai pačios minėtų veikėjų nuotraukos yra nespalvotos, o spalva išryškinamos tik ypatingai svarbios, vyrukų nuomone, vietos. Pavyzdžiui - raudonos lūpos. Manytina,kad tai turėtų reikšti, jog pradžioje buvo žodis. Tiesa, jums gali pasirodyti, kad toks lengvas makiažas sukelia įtarimų apie netradicinę Jėzaus orientaciją, tačiau, jūsų sveikata bus žymiai geresnė, jei tuos įtarimus pasilaikysite sau. 
Būtent toks nekaltas vyrukų žaidimas spalvomis, žmonėms, mokantiems dirbti kompiuteriu sukėlė mintis apie dalinę desatūraciją, kas vėliau išsivystė iki pilnaverčio Photoshop programų paketo, kuris yra labiausiai vagiama šių laikų programa. Ironiška, bet patys vyrukai dažniausiai nei naudojasi fotošopu, nei sugeba parsisiųsti jo vogtą versiją.

Komentarų nėra: